- sutriuškėti
- sutriuškė́ti vksm.
.
.
sutriuškėti — 1 sutriuškėti, sùtriuška, ėjo intr. imti triuškėti: Jeigu griebs galvą [meška], sutriuškė̃s kiaušas, i gatava PnmŽ. Lokys greit žmogų pavijo, suspaudė į savo baisų glėbį, kad net jo kaulai sutriuškėjo LTR(Užp). | Išdžiūs, kolek sutriuškės… … Dictionary of the Lithuanian Language
sutriuškėti — 2 sutriuškėti, sùtriuška, ėjo žr. sutriušėti: Supuvęs [suolas], sutriuškėjo kojos Žl. | Kol tiej kaulai [žmogaus] sutriuškėjo – ìlga, kaulų vėžys – ìlga Vrn. triuškėti; sutriuškėti … Dictionary of the Lithuanian Language